trūbicas

×trū̃bicas sm. (1) Vdk, Kv; Lc žr. trubica: Ka užsiausiam porą kartų su trū̃bicu – nė vienos žuvies upė[je] nebliks Vkš. Paupalė[je] atrado trū̃bicus End. ^ Įkrito kaip žuvis į trūbicą Dr.